- graužas
- gráužas dkt. Sudẽgęs akmuõ į gráužą, į gráužus subyrė́jo.
.
graužas
Look at other dictionaries:
graužas — sm. (3), graũžas (4) 1. suirusio, ppr. sudegusio, akmens dalelytė, trupinys; smulkūs akmenukai: Girnas kalant, graužas iškirto akį Kp. Graužaĩ atsiranda, akmeniui suirus pirty Ut. Atsistojau ant smailaus graužo ir persidūriau koją Trgn. Graužus … Dictionary of the Lithuanian Language
graužinis — graužìnis, ė adj. (2) → graužas 1: Graužìnis akmuo Š. Graužìnė (dirva) K. | Mūsų graužìnė obelis (vaisiai smulkūs kaip graužas) nudžiūvo Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… … Dictionary of the Lithuanian Language
apigrauža — apìgrauža sf. (1) apgraužtas, apkramtytas daiktas: Visas apìgraužas nuo stalo atidavė šuniui Ds. | prk.: Eik tu, pelių apìgrauža! Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
gargždas — gar̃gždas sm. (2) 1. graužas, žvirgždas, žvyras: Gera eiti gargždais, blogiau klampiu, riebiu moliu rš. Žemė prie gar̃gždo nebijo nė giedros, nė lietaus J. Cinkt cinkt gar̃gždai į virbalus geležinius ekėjant J. Asiai auga prie gar̃gždų, šaltenių … Dictionary of the Lithuanian Language
garždas — sm. M graužas, žvyras: Nešykščiai garždais išpiltas, visados sausas vieškelis eina pro pat pakluonę Vaižg … Dictionary of the Lithuanian Language
girgždai — girgždaĩ sm. pl. (4) žvirgždas, graužas, smėlis su akmenukais: Tu nemėtyk akmenaičių, ba kaip susmaišys su pieska, tai pasdarys girgždaĩ Nč … Dictionary of the Lithuanian Language
grantas — (vok. Grand) sm. sing. LVI638, FrI249 stambus, rupus graužas (žvyras): Ant to kalniuko grantas – niekas neauga Pjv … Dictionary of the Lithuanian Language
graužalas — sm. (3a) apgraužto obuolio ar apgraužtos kriaušės vidurys, kotas, graužtukas, graužas: Jis pradėjo graužalaĩs mėtytis Upn … Dictionary of the Lithuanian Language
graužynas — sm. (1, 3) Kp, Užp 1. dirva prie graužo, žvirgždynas: Baika, kad graužynas, delto visa auga Sdk. Jų prasta žemė – vien graužynas Vžns. Pasėjom žirnius graužynè, ir neauga Ds. Žiba žolelė prie graužynė̃liui, graži dukrelė par motinėlę (d.) Ds. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
